Karo tarnyba savo noru: kokie yra tarnybos būdai ir kuo jie skiriasi? (II d.)
Pirmoje šios serijos dalyje aptarėme privalomosios pradinės karo tarnybos (PPKT) būdus. Tačiau PPKT nėra vienintelis būdas tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Savo noru galima rinktis ir kitus kelius – nuo nenuolatinės tarnybos šalia civilinio gyvenimo iki profesinės karo tarnybos ar studijų, rengiančių būsimus karininkus.
Šiame straipsnyje aptariami keturi skirtingi variantai: savanoriška nenuolatinė karo tarnyba (SNKT), profesinė karo tarnyba (PKT), studijos Lietuvos karo akademijoje ir tarnyba karo komendantūrose. Esminis skirtumas tarp jų – ne vien trukmė, o tai, kiek kariuomenė tampa tavo kasdienio gyvenimo ir profesinės veiklos dalimi.
1. Savanoriška nenuolatinė karo tarnyba (SNKT)
SNKT yra lankstus variantas žmogui, kuris nori tarnauti kariuomenėje, tačiau nenori savo kasdienio gyvenimo susieti su nuolatine tarnyba. Į SNKT priimami 18–60 metų Lietuvos Respublikos piliečiai, atitinkantys sveikatos reikalavimus.
Neturintiems karinio parengimo organizuojamas 3 savaičių bazinis karinis kursas. Jį galima atlikti vientisai arba išskaidyti per šešis mėnesius. Toliau tarnyba vykdoma pagal individualų planą – numatoma 20–50 tarnybos dienų per metus. Už tarnybos dienas mokamas atlygis, suteikiama apranga, ekipuotė, ginkluotė ir technika bei taikomos socialinės garantijos.
SNKT galima atlikti KASP arba reguliariosios kariuomenės padaliniuose, pirmiausia Pirmojoje divizijoje. KASP kryptis labiau susijusi su teritorine gynyba, o tarnyba čia dažniausiai vyksta arčiau namų. Pirmosios divizijos padaliniuose SNKT kariai integruojami į reguliariuosius profesinės karo tarnybos padalinius.
Kam tai gali tikti? Žmogui, kuris nori realiai tarnauti, bet kartu išlaikyti savo civilinį gyvenimą ir darbą.
2. Profesinė karo tarnyba (PKT)
PKT yra visai kito lygio įsipareigojimas. Tai nuolatinė karo tarnyba, į kurią priimama savanoriškumo ir atrankos principais. Vertinamas išsilavinimas, fizinis pasirengimas, sveikata, moralinės savybės ir atitiktis konkrečioms pareigoms.
Čia kariuomenė tampa ne papildoma veikla, o profesine kryptimi. Karys gali siekti karjeros, įgyti ar tobulinti karinę specialybę, mokytis Lietuvos ir užsienio karinėse mokyklose. Oficialiai taip pat nurodomas atlyginimas, priklausantis nuo laipsnio ir ištarnautų metų, papildomos išmokos bei socialinės garantijos.
Kam tai gali tikti? Žmogui, kuris kariuomenę vertina kaip ilgalaikę profesinę kryptį, o ne tarnybą šalia civilinio darbo.
3. Studijos Lietuvos karo akademijoje
Lietuvos karo akademija yra kelias tiems, kurie nori kartu studijuoti ir rengtis karininko tarnybai. Studijos trunka 4 metus, o galima rinktis Gynybos studijų arba Gynybos technologijų programas. Studijų metu universitetinis mokymas derinamas su kariniu rengimu, o ketvirtaisiais metais numatyta ir stažuotė Lietuvos kariuomenės padalinyje.
Studijos prasideda Kariūnų baziniu kario kursu. Kariūnai gyvena kareivinėse, yra aprūpinami apranga, ginklais ir kitais reikmenimis.
Šis kelias skiriasi nuo PKT tuo, kad žmogus į karinę profesiją eina per aukštąjį išsilavinimą ir karininko rengimą, o ne iš karto pradeda profesinę karo tarnybą.
Kam tai gali tikti? Tiems, kurie nuo pat studijų pradžios planuoja karininko profesiją ir nori akademinį bei karinį rengimą sujungti viename kelyje.
4. Tarnyba karo komendantūrose
Karo komendantūrų modelis skirtas kitokiam pasirengimui. Kelias prasideda nuo 12 dienų bazinių mokymų, kuriuose galima įgyti pagrindinių žinių ir praktinių įgūdžių.
Baigus mokymus žmogus įtraukiamas į karo komendantūros personalo rezervą ir priskiriamas konkrečiai komendantūrai. Toliau numatyti periodiniai mokymai – kartą per metus. Mobilizacijos atveju rezervistai kviečiami į jiems priskirtą komendantūrą.
Tarnybos karo komendantūrose tikslas skiriasi nuo SNKT ar PKT: čia pagrindinis akcentas – bazinis karinis pasirengimas ir pasirengimas veikti karo komendantūros personalo rezerve. Todėl šio kelio nereikėtų tapatinti su SNKT ar PKT.
Kam tai gali tikti? Žmogui, kuris nori įgyti karinį pasirengimą ir būti pasiruošęs dalyvauti komendantūros veikloje, tačiau nesirenka nuolatinės profesinės tarnybos.
Taigi klausimas nėra vien „kiek laiko tarnausiu?“. Daug svarbiau – kokią vietą kariuomenė turės tavo gyvenime. SNKT leidžia tarnauti išlaikant civilinį gyvenimą, PKT reikalauja nuolatinio įsipareigojimo, LKA yra studijų ir karininko rengimo kelias, o karo komendantūros orientuotos į bazinį pasirengimą ir rezervą.
Jeigu nori susipažinti ir su PPKT variantais, pradėk nuo pirmosios serijos dalies.
Pasirinkus tarnybos kelią, lieka praktinė dalis – pasiruošimas. TaktikaPro tarnybai skirtą įrangą atrenka pagal konkretų poreikį ir tarnybos scenarijų.“